Kartais net ir pačius mieliausius sapnus sutrikdo knarkimas. Nors šis fiziologinis reiškinys daugeliui kelia erzulį (ypač knarkiančiųjų artimiesiems), dažnu atveju dėl jo nerimauti nereikia. Vis dėlto kartais knarkimas gali būti signalas apie rimtesnes sveikatos problemas. Į ką verta atkreipti dėmesį?

Knarkimas – tai garsus, ritmiškas, dažnai šiurkštus kvėpavimo garsas, atsirandantis tuomet, kai miego metu oras teka per dalinai užblokuotus viršutinius kvėpavimo takus. Šį garsą sukelia minkštųjų gerklės ir nosies audinių vibracija kvėpuojant.

Fiziologiškai tai vyksta taip: miegant atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenys, jų minkštieji audiniai gali susiglausti, susiaurinti oro kelią ir pradėti vibruoti. Būtent šių vibracijų garsą mes ir vadiname knarkimu.

 Dažniausiai tai lengvas arba retkarčiais pasitaikantis knarkimas, ypač jei jis atsiranda:

• Po alkoholio ar raminamųjų vartojimo;

• Esant dideliam nuovargiui;

• Užsikimšus nosiai dėl peršalimo.

Toks knarkimas paprastai nėra pavojingas ir nereikalauja medicininio gydymo. Jis neapsunkina kvėpavimo ir neturi reikšmingų pasekmių sveikatai.

Pats knarkimas nebūtinai yra pavojingas, tačiau tam tikri jo požymiai gali rodyti rimtesnį miego sutrikimą – obstrukcinę miego apnėją ar kitas sveikatos problemas, kurioms reikalingas gydytojo dėmesys. Į ką verta atkreipti dėmesį?

1. Kvėpavimo sustojimai miego metu

Jei knarkimą lydi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, kuriuos dažniausiai pastebi šalia miegantis žmogus, tai gali būti vienas pagrindinių miego apnėjos signalų.

2. Dusulio ar springimo garsai

Knarkimas, po kurio seka dusulio, springimo ar uždusimo garsai, rodo, kad kvėpavimas laikinai nutrūksta ir organizmui trūksta deguonies.

3. Labai garsus ir nuolatinis knarkimas

Garsus, kasnakt pasikartojantis knarkimas, trikdantis ne tik jūsų, bet ir partnerio miegą, dažnai siejamas su miego apnėja.

4. Nuolatinis mieguistumas ir nuovargis dieną

Net jei atrodo, kad miegate pakankamai ilgai, tačiau dieną jaučiate stiprų mieguistumą, nuovargį ar sunku susikaupti, tai gali reikšti, jog nakties miegas buvo nuolat pertraukiamas kvėpavimo sutrikimų.

5. Rytiniai galvos skausmai ir prasta koncentracija

Šie simptomai gali būti susiję su nepakankamu deguonies tiekimu organizmui nakties metu dėl kvėpavimo sustojimų.

Minėti simptomai dažnai siejami su obstrukcine miego apnėja – rimtu miego sutrikimu, kai miego metu viršutiniai kvėpavimo takai užsidaro, o kvėpavimas trumpam sustoja. Negydoma ši būklė gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai: didinti aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, insulto riziką ir lemti nuolatinį nuovargį dienos metu.

Tikrai taip – tinkamai gydant obstrukcinę miego apnėją knarkimas išnyksta. Nuolatinio teigiamo slėgio metu tiekiamas oro srautas palaiko viršutinius kvėpavimo takus atvirus visą naktį. Taip užkertamas kelias jų susiaurėjimui ir knarkimui.

Šiuolaikiniai miego apnėjos terapijos aparatai ir kaukės yra tokie tylūs, todėl knarkimo garsus pradėjus terapiją vėl keičia saldus nenutrūkstamas miegas.

Jei pastebite bent kelis iš aukščiau minėtų požymių, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su neurologu arba miego specialistu. Profesionalai įvertins situaciją ir, jei reikės, paskirs tolimesnius tyrimus.

Atlikti preliminarų miego apnėjos testą galite čia, o sužinoti, kur Lietuvoje atliekami miego tyrimai galite paspaudus šią nuorodą.